Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. kgbveikla@genocid.lt

Stankevičius Juozas, s. Jono

Duomenys iš registracijos žurnalo
LYA, f. K-10, ap. 3, b. 44, l. 146 ap.- 147

Vardas, pavardė, tėvavardis: Stankevičius Juozas, s. Jono
Gimimo metai: 1903 m.
Registracijos data: 1965-10-01
Archyvinis bylos nr.: 1313
Registracinis bylos nr.: 107
Tomų kiekis: 5
Tomo numeris: 1|2|3|4|5
Lapų skaičius tome: 409|523|397|303|305
Kategorija ir pseudonimas: agentas „Ąžuolas“
Bylos sudarymo metai: 1940 m.
Padalinys atidavęs bylą į archyvą: KGB 2 valdyba

Duomenys iš agento asmens bylos kortelės

Pseudonimas: „Ąžuolas“
Bendradarbiavimo laikotarpis: 1940 – 1941; 1944 – 1965 m.
Pašalinimo iš agentūrinio tinklo priežastys: dviveidis
Archyvinis bylos nr.: 1313
Lytis: vyras
Gimimo metai: 1903 m.
Tautybė: lietuvis
Šeimyninė padėtis: nevedęs
Išsilavinimas: aukštasis
Priklausymas partijoms: nepartinis
Profesija ir užsiėmimas: arkivyskupijos valdytojas
Kalbų mokėjimas: anglų, vokiečių, lotynų
Trumpa informacija iš agento bylos:

Agentas „Ąžuolas“ yra Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos valdytojas, jis aktyvizuodavo kenkėjišką ir ideologinę veiklą. Gebėjo aktyvinti reakcingai nusiteikusių kunigų veiklą. Agentas savo memuaruose atskleidė kai kurias KGB organų priemones taikytas prieš katalikų kunigiją. Agentas naudotas ir išaiškint bei likviduojant nacionalistinę veiklą, kurią vykdė reakcinė kunigijos dalis ir buržuaziniai nacionalistai. Agentas „Ąžuolas“ suteikė nemažai vertingų žinių apie kunigų dalyvavimą nacionalistiniame pogrindyje. Vėliau elgėsi dviveidiškai.

Papildoma informacija:

Juozas Stankevičius baigęs Kauno kunigų seminariją, 1930 m. buvo įšventintas kunigu. Po metų gavo teologijos licenciato laipsnį. Dėstė seminarijoje, dirbo kapelionu, rengė tikybos vadovėlius. 1947 m. vyskupijų valdytojų išrinktas Kauno arkivyskupijos valdytoju. Susirinkime pristatė programą, pasisakė prieš ginkluotą pasipriešinimą. Vykdė bažnyčios ir sovietų valdžios sugyvenimo politiką. Nuo 1949 tuo pat metu ėjo ir Vilkaviškio bei Kaišiadorių vyskupijų valdytojo pareigas. 1956 m. Kaišiadorių vyskupijos valdytojo pareigas perdavė iš Sibiro grįžusiam Teofiliui Matulioniui. Nuo 1958 m. Kauno arkivyskupijos kanauninkas. 1965 m. atsisakė Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos valdytojo pareigų, paskirtas Prisikėlimo parapijos Kaune altaristu su vikaro teisėmis. Mirė 1974 m.