Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. centras@genocid.lt
Dėl techninių klausimų rašykite el. p. kgbveikla@genocid.lt

Kisel Aleksandr Jakovlevič

Duomenys iš registracijos žurnalo
LYA, f. K-10, ap. 3, b. 44, l. 49 ap.-50

Vardas, pavardė, tėvavardis: Kisel Aleksandr Jakovlevič
Gimimo metai: 1913 m.
Registracijos data: 1954-12-10
Archyvinis bylos nr.: 438
Registracinis bylos nr.: -
Tomų kiekis: 1
Tomo numeris: 1
Lapų skaičius tome: 35
Kategorija ir pseudonimas: agentas „Pižon“
Bylos sudarymo metai: 1941 m.
Padalinys atidavęs bylą į archyvą: KGB Tauragės r. sk.

Duomenys iš agento asmens bylos kortelės

Pseudonimas: „Pižon“
Bendradarbiavimo laikotarpis: 1940 m.
Pašalinimo iš agentūrinio tinklo priežastys: dingo be žinios
Archyvinis bylos nr.: 438
Lytis: vyras
Gimimo metai: 1913 m.
Tautybė: lietuvis
Šeimyninė padėtis: vedęs
Išsilavinimas: 2 klasės
Priklausymas partijoms: nepartinis
Profesija ir užsiėmimas: -
Kalbų mokėjimas: -
Trumpa informacija iš agento bylos:

-

Papildoma informacija: Aleksandr Kisel (tikėtina, kad jis pavardę buvo sulietuvinęs į Kisielius) 1940 m. liepos 11 d. buvo užverbuotas 106-ojo BSSR NKVD pasienio būrio, kad teiktų informaciją apie pasienyje veikiančius šnipus ir žvalgybininkus. Verbuojant papasakojo, kad nuo 1934 m. jis buvo Lietuvos slaptosios policijos agentas, o 1938 m. buvo užverbuotas Vokiečių žvalgybos. Bendradarbiaudamas su NKVD, agentas „Pižon“ informavo čekistus apie jam pažįstamus vokiečių šnipus, tačiau buvo išsiaiškinta, kad agento informacija yra nepatikima ir už išdavystę jį 1940 m. lapkričio 13 d. suėmė. Tardymo metu „Pižon“ vėl prisipažino dėl ryšių su lietuvių ir vokiečių spec. tarnybomis, tačiau netrukus ėmė šią informaciją neigti, aiškino, kad taip sakė tik dėl to, kad norėjo pasirodyti vertingu informacijos šaltiniu ir įgyti čekistų pasitikėjimą. A. Kisel už teikiamą informaciją gaudavo pinigus, tad neatmestina, kad manė apgausiąs saugumiečius ir užsidirsiąs pinigų. Prasidėjęs Vokietijos – SSRS karas nutraukė bylos tyrimą. A. Kisel buvo išvaduotas iš Kauno kalėjimo ir prisijungė prie sukilusių prieš sovietus Tauragėje. 1943 m. įstojo į savisaugos batalioną, bet po pusės metų pabėgo. Buvo įtariamas prisidėjęs šaudant žydus. A. Kisel žmonos liudijimu po pabėgimo iš bataliono A. Kisel slapstėsi, o grįžus sovietams, jis savanoriu įstojo į Raudonąją armiją ir neva paskutinį kartą ji girdėjo, kad jos vyras kartu su RA buvo netoli Berlyno. Čekistai šių duomenų patvirtinti negalėjo ir manė, kad A. Kisel 1944 m. traukėsi kartu su Vokietijos kariuomene.
Šaltiniai:

Baudžiamoji byla, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 6194/3, l. 44-46, 70-72