Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. kgbveikla@genocid.lt

Operatyvinės-techninės, specialiosios priemonės

KGB naudojo viešas ir slaptas informacijos prieigas. KGB gaudavo informacijos iš slaptų bendradarbių ar slaptomis operatyvinėmis techninėmis priemonėmis. Jos KGB dokumentuose buvo vadinamos literinėmis priemonėmis: „D“ – slaptas įsilaužimas į patalpas ir slaptos kratos, „T“ -slaptas pasiklausymas, „S“ -telefonų pasiklausymas, „PK“ -pašto korespondencijos patikrinimas, „NN“ – išorinis stebėjimas.

Išorinį sovietų režimui nelojalių piliečių sekimą vykdydavo KGB 7-ojo skyriaus žvalgai. KGB dominusius asmenis jie sekdavo viešose vietose (bibliotekoje, gatvėje, kavinėje, restorane, parduotuvėje, poliklinikoje, transporto priemonėse ir kt.). Tokiu būdu būdavo išsiaiškinami sekamojo ryšiai ir veikla. Į KGB akiratį pakliuvęs asmuo ir jo aplinka kartais būdavo sekami gana ilgai. KGB dokumentuose sekimo objektams operatyviniai darbuotojai suteikdavo slapyvardžius. Išanalizavęs išorinio stebėjimo išklotines, KGB dažniausiai nustatydavo stebėtų asmenų tapatybę, spręsdavo, ar reikalingas tolesnis jo tyrimas, ir pan. Be išorinio stebėjimo, KGB taikė ir kitas operatyvines technines priemones. Pavyzdžiui, atvykstantiems diplomatams sekti buvo naudojama priemonė „Zakaz“, t. y. stacionarus ar laikinas pasiklausymo įrangos instaliavimas viešojo maitinimo įstaigose (restoranuose, kavinėse). Viešbučiuose, kuriuose apsistodavo užsieniečiai ar lietuvių išeiviai, irgi buvo gausu pasiklausymo, stebėjimo technikos. Svečiams nebūnant kambariuose buvo atliekama krata. Informacinėje sistemoje „Diplomat“ buvo fiksuojama kiekviena užsienio diplomatų lankymosi vieta, o jų susitikimai su Lietuvos piliečiais įrašomi sistemoje „Fort-67“. Kasmet buvo pagaminama šimtai KGB darbuotojų priedangos dokumentų, kuriais jie buvo įforminami kaip Vidaus reikalų ministerijos, kitų ministerijų ir organizacijų darbuotojai.

KGB operatyvinėje veikloje daug dėmesio buvo skiriama ir grafinei ekspertizei, asmenų identifikavimui pagal fotografijas, pirštų atspaudų tyrimui, dokumentų, mašinraščio tekstų tyrimui, popieriaus, klijų, rašalo, pieštukų ekspertizėms, parašų laiškuose tyrimui, slaptai pašto ir telegrafo siuntų, korespondencijos kontrolei.

Ypač slaptoms ir svarbioms akcijoms įgyvendinti buvo taikomos slaptos specialiosios priemonės. Tokios priemonės – tai slaptų biologinių, cheminių, radioaktyvių priemonių taikymas arba žmonių žudymas imituojant savižudybes ar nelaimingus atsitikimus. Joms taikyti reikėjo gauti ne tik LSSR KGB vadovybės, bet SSRS KGB sankciją.