Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. kgbveikla@genocid.lt

Sovietų kariuomenė okupuojant Lietuvą 1940 metais

Kai nacistinės Vokietijos kariuomenė 1940-06-14 užėmė Paryžių, Sovietų Sąjungą ta pačią dieną įteikė ultimatumą Lietuvai, kuriame buvo reikalaujama atiduoti teismui Vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Povilaitį, sudaryti naują, palankią SSRS, vyriausybę, įsileisti naujus, neribotą kiekį Raudonosios armijos dalinius į Lietuvą. Prie Lietuvos sienos buvo sutelktos sovietų karinės pajėgos. Be to sovietų kariuomenė nuo birželio 14 dienos pradėjo vykdyti Baltijos šalių oro ir jūrų blokadą. Lietuvos okupaciją turėjo vykdyti 3-oji  (birželio 17 d. 3-ji armija pasiųsta okupuoti Latvijos)ir 11-jji armijos susidedančios iš 13 šaulių divizijų, 1 motošaulių divizijos, 4 kavalerijos divizijos ir 6 tankų brigadų. O iš viso prie Baltijos šalių sovietai buvo sutraukę apie 435 tūkst. žmonių,  8 tūkts. pabūklų ir minosvaidžių, virš 3 tūkst. tankų. Lietuvos vyriausybė buvo priversta priimti ultimatumą, tad Lietuva neteko suverenumo ir prasidėjo sovietinė okupacija.

Istoriografijoje politiniai okupacijos aspektai užgožia karinius aspektus, tad visuomenei pristatomi dokumentai, kurie atskleidžia tarybinės kariuomenės elgesį, sukeltą chaosą Lietuvoje, taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie į Lietuvą įžengusią kariuomenę. Daugumą pateiktų dokumentų yra iš Rusijos valstybinio karinio archyvo (RGVA), kurių fotokopijos yra Lietuvos ypatingajame archyve. Bylos, iš kurios paimti dokumentai pavadinimas „Aprašymas 3-osios armijos karinių junginių ir dalinių kovinio darbo Pabaltijo kampanijoje“ («Описание боевой работы войсковых соединений и частей 3 армии в Прибалтийской кампании»)parodo, kad tai buvo karinė operacija, o ne jokia taiki darbo žmonių revoliucija. kaip teigė sovietinė propaganda ir dabar dažnai naudoja tą teiginį, kai kurie Rusijos politikai ir istorikai. Iš dokumentų matyti, kad jau iš birželio iš 3-osios į 4 naktį 3-ios armijos daliniai buvo pakelti pagal pavojaus signalą ir pradėti telkti prie Lietuvos, Latvijos sienų. Taip pat iš dokumentų matosi, kad kai dar tik vyko derybos, sovietiniai kariniai daliniai dislokuoti Lietuvoje buvo pervesti į kovinę parengtį. Iš tankų brigados ataskaitos matosi, kad tankų brigadai buvo duotas įsakymas užimti Kauną ir jį išlaikyti kol atvyks pagrindinės sovietų kariuomenės jėgos, užgrobti (захватить) tiltus. Taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie divizijų okupavusių Lietuvą sudėtį, ginkluotę. Taip pat pateikiami Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos inspekcinės komisijos aktai apie kai kurių Lietuvoje dislokuotų dalinių būklę jau įvykus Lietuvos okupacijai. Iš aktų matosi, kad dalinių būklė buvo labai bloga, pakrikusi drausmė, daug drausmės pažeidimų, kai kurių dalinių daugiau kaip pusę karių apranga buvo visiškai sunešiota ir pavirtusi skarmalais, didelis kiekis surūdijusių ginklų, labai prasti šaudymo rezultatai, net tarp snaiperių dalinių. Kita dalis dokumentų tai Lietuvos Ypatingosios komisijos (komisija sukurta spręsti įvairius klausimus ir iškilusias problemas tarp Lietuvos valstybinių institucijų ir sovietinės kariuomenės) dokumentai. Jie atskleidžia įvairius incidentus su sovietine kariuomene (plėšimai, vagystės, smurtas, padaryta sovietinės kariuomenės ūkinė ir kitokia žala. Taip pat fiksuotas didelis avarijų kiekis, kurį sukeldavo sovietiniai kariškiai, važinėdami nesilaikydami eismo taisyklių, nebūdavo savaitės, kad nebūtų avarijos, kartais per dieną įvykdavo iki trijų avarijų vien tik Kaune. Vykdant okupaciją sovietų kariuomenėje buvo padidėjęs savižudybių skaičius, Rusijos istorikas M. Meltiuchovas yra paskaičiavęs, kad vien per savaite nuo birželio 15 iki birželio 21 d. okupuojant Baltijos šalys nusižudė 15 karių. Tai matyt susiję su šoku kuri patyrė sovietiniai kariai pamatę aukšta pragyvenimo lygį Baltijos šalyse lyginant su Sovietų Sąjunga.  Lietuvos muitininkai pranešė, kad sovietiniai karininkai dideliais kiekiais išveža įvairių buitinių ir pramoninių prekių, kaip moteriškus drabužius, avalynę, šokoladą, sviestą, patefonus, primusus (žibalu kūrenamos viryklės) ir kt. Ir pabaigoje dokumentas kuris paneigia sovietinį melą, kad sovietai nesiruošė nieko pulti. Tai 29-to teritorinio lietuvių šaulių korpuso dokumentas apie to korpuso štabų apmokymus. Išlikęs tik šio dokumento priedas, patvirtinta teiginius, kad sovietų kariuomenė buvo ruošiama užpulti Vokietiją. Šiame dokumente nurodoma, kariuomenės daliniams susitelkti prie Lietuvos (tada jau SSRS) Vokietijos sienos ir pulti Rytų Prūsijoje, nurodomos Rytų Prūsijos gyvenvietės kurių kryptimi turėjo pulti sovietiniai daliniai. Taip sovietų kariuomenės štabai mokėsi puolimo operacijų.


Susieti dokumentai