Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. centras@genocid.lt
Dėl techninių klausimų rašykite el. p. kgbveikla@genocid.lt

Sovietų kariuomenė Vilniaus krašte 1939–1940 m. (iki Lietuvos okupacijos)

Vokietijai 1939 m. rugsėjo 1 d. užpuolus Lenkiją, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nuošalyje neliko ir Sovietų Sąjunga, kuri, vykdydama Ribentropo-Molotovo pakto susitarimus, 1939 m. rugsėjo 17 d. taip pat užpuolė Lenkiją. Taip dalis Lietuvos teritorijos su sostine Vilniumi atiteko SSRS. Lietuva buvo paskelbusi neutralitetą, bet saugodama savo sienas paskelbė dalinę mobilizaciją ir prie savo sienų pritraukė kariuomenę, kuri turėjo neleisti svetimai kariuomenei įsiveržti į Lietuvos teritoriją. Šis agresijos aktas Lietuvos politinei karinei vadovybei nebuvo didelė staigmena, nes dar 1936 m. rugsėjį Lietuvos kariuomenės 2-asis skyrius (Žvalgybos) buvo pateikęs savo prognozę apie galimus geopolitinius pokyčius Europoje po 2–3 metų ir didelę karo tikimybę.

Sovietų kariuomenė, nesutikdama didesnio pasipriešinimo (visos Lenkijos kariuomenės pajėgos buvo mestos prieš Vokietiją), greitai slinko pirmyn ir rugsėjo 19 d. užėmė Vilnių, o dar po dienos priėjo prie Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijos. Užimtose teritorijose, taip pat ir Vilniuje, Raudonoji armija (RA) ėmėsi įvesti sovietinę santvarką. Iš karto prasidėjo suėmimai. Iki įžengiant Lietuvos kariuomenei į Vilnių buvo suimti ir išsiųsti į Rusiją 352 Vilniaus krašto politiniai ir visuomeniniai veikėjai. 1939 m. spalio 10 d. Sovietų Sąjunga šantažu (grasino Vilnių atiduoti Baltarusijai) privertė Lietuvą pasirašyti Savitarpio pagalbos sutartį. Dėl grąžinto Vilniaus Lietuvos vyriausybė buvo priversta į Lietuvos teritoriją įsileisti ir SSRS kariuomenę. Kai tik buvo pasirašyta sutartis, prasidėjo Vilniaus krašto vertybių ir turto – išmontuojamų gamyklų įrenginių, baldų, radijo aparatų, geležinkelio linijų, elektros stotelių, atsarginių pabėgių, kultūros vertybių iš Vilniaus universiteto bibliotekos, archyvų ir kt. – grobstymas ir gabenimas į Sovietų Sąjungą.

Apie SSRS tikruosius ketinimus Lietuvos atžvilgiu byloja agresyvus ir provokuojamas Raudonosios armijos karių elgesys pasienio teritorijoje. Raudonoji armija ties demarkacijos linija skleidė sovietinę propagandą, agitavo už sovietinę ir ragino sukilti prieš Lietuvos valdžią, žadėjo, kad Sovietų Sąjunga tokiu atveju greit ateis į pagalbą. Prasidėjo lietuvių pasienio pareigūnų grobimai siekiant išgauti žinių apie Lietuvos kariuomenę. Grobdavo ir paprastus Lietuvos piliečius. Ypač įtempta padėtis susidarė 1940 m. balandžio mėn., kai baigėsi Žiemos karas tarp Sovietų Sąjungos ir Suomijos. Buvo sustiprinta sienos apsauga, nes buvo apšaudomi net mažamečiai vaikai, kurie netyčia žaisdami pažeisdavo sieną. Padaugėjo atvejų, kai sovietų kareiviai pažeisdavo Lietuvos sieną, nepranešus Lietuvos valdžiai buvo bandoma slapta įvežti didesnį karių skaičių, nei buvo numatyta sutartyje. Be to, Lietuva buvo apkaltinta tuo, kad iš jos teritorijos buvo apšaudoma sovietų teritorija, kad ginkluota žmonių grupė bandė prasmukti į Sovietų Sąjungos teritoriją, kad grobiami kareiviai. Lietuvos pasienio pareigūnai gavo žinių apie pirmas deportacijas 1940 m. balandžio mėn. šv. Velykų naktį. Vis intensyviau imta telkti sovietų kariuomenę prie Lietuvos sienos: iki 1940 m. birželio 10 d. čia dislokuoti du kavalerijos korpusai, dvylika šaulių divizijų, keturios tankų brigados, iš viso 221 tūkst. karių ir karininkų. Visi šie faktai, kuriuos užfiksavo Lietuvos kariuomenės žvalgyba, rodė, kad sovietai rengiasi okupuoti visą Lietuvą ir ieško politinio bei teisinio preteksto tai pateisinti.

Lietuvių istoriografijoje jau yra daug išsamių tyrimų apie sovietų pokario nusikaltimus, tačiau daug mažiau žinome, kas vyko okupuotame Vilniaus krašte ir Lietuvos okupacijos išvakarėse.

Visuomenei pateikiame Lietuvos karinės žvalgybos dokumentų apie sovietų okupuotą Vilnių ir Vilniaus kraštą. Tai pasienio pareigūnų pranešimai apie incidentus su sovietų kariškiais pasienyje, pirmos žinios apie deportacijas, sovietų kariškių elgesį Vilniuje ir Vilniaus krašte iki 1940 m. birželio 15 d. Pirmą kartą visuomenei pateikiama Lietuvos karinės žvalgybos (minimas garbingas jos 100 metų jubiliejus) 1936 m. analizė apie karo neišvengiamumą ir galimus geopolitinius pokyčius Europoje.

Anksčiau šioje rubrikoje publikuojamų dokumentų chronologinės ribos buvo nuo 1944 m., tačiau Lietuvos archyvuose rasti svarbūs dokumentai, atskleidžiantys nusikalstamą sovietinės valdžios prigimtį, įvykdytus nusikaltimus ir nusistatymą prieš Lietuvos valstybę dar iki okupacijos, paskatino praplėsti publikuojamų dokumentų chronologines ribas iki 1939 m., išimtis tik vienas svarbus 1936 m. žvalgybos dokumentas.



Susiję dokumentai