Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. centras@genocid.lt
Dėl techninių klausimų rašykite el. p. kgbveikla@genocid.lt

Sovietinių represinių struktūrų veikla 1944–1953 m.

Okupacinei valdžiai grįžus į Lietuvą, LKP tęsė SSKP politiką. Ji pasitelkė represines, teisines, politines, administracines ir propagandines okupacinės valdžios įtvirtinimo priemones, kuriomis rėmėsi įgyvendindama sovietizaciją, kovodama su ginkluotuoju pasipriešinimu ar santvarkai nelojaliais asmenimis. Visų šių tikslų nebūtų pasiekta be represinių struktūrų – NKVD-MVD ir NKGB-MGB – ir jų taikytų brutalių metodų. LKP ne tik politinėmis priemonėmis legitimavo įvairias represijas, bet ir pati prie to tiesiogiai prisidėjo.

1944–1953 m. NKVD sudarė centrinis aparatas ir jam pavaldūs padaliniai – milicija, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, karo belaisvių stovyklos, vaikų kalinimo vietos, priešgaisrinė apsauga, vietinė priešlėktuvinė apsauga, plentų valdyba, archyvai, NKVD-MVD miestų, apskričių skyriai ir valsčių poskyriai. Jie atliko tiek ideologinio, represinio pobūdžio funkcijas, tiek vidaus reikalų sistemai įprastas funkcijas. 1944–1947 m. svarbiausia jų vykdoma funkcija buvo kova su partizaniniu judėjimu. Tam buvo pasitelkta kariuomenės daliniai, liaudies gynėjai, vadinamieji stribai, agentai smogikai. Kovos su banditizmu valdybai (UBB) buvo keliamas uždavinys – operatyvinėmis agentūrinėmis, techninėmis priemonėmis susekti partizanus, jų vadovybę ir juos sunaikinti. 1947 m. MVD UBB perduota MGB ir ji tapo 2N valdyba. Nors MVD dabar nebebuvo pagrindinė institucija, kovojanti su partizanais, vis dėlto ji tebevykdė kai kurias represines funkcijas – prižiūrėjo tremtinius ir GULAG’o lagerius. Kova su kriminaliniais nusikaltimais, migracijos kontrolė, įkalinimo įstaigų priežiūra – tokius uždavinius sprendė MVD. NKGB-MGB vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės kontržvalgybos funkcijas (kova su išeivių veikla emigracijoje, antisovietinėmis apraiškomis Lietuvoje ir kt.). Po 1947 m. kovojant su ginkluotąja rezistencija vis didesnę reikšmę įgavo agentų veikla. Agentai suvaidino lemiamą vaidmenį sunaikinant partizanus.

LGGRTC pradeda publikuoti dokumentus apie sovietinių represinių struktūrų NKVD, VRM, milicijos, liaudies gynėjų (stribų), NKGB-MGB nusikalstamą veiklą Lietuvoje 1944–1953 m., atskirų institucijų indėlį, taikytus metodus kovojant su partizanais ar vykdant nusikaltimus prieš taikius gyventojus (žudynės prisidengus kova su partizanais, kankinimai, trėmimai, masiniai suėmimai, įkalinimai ir t. t., agentų veikla). 1944–1953 m. suimta, įkalinta 186 tūkst., ištremta 118 tūkst. žmonių, žuvo 20 tūkst. partizanų ar jų rėmėjų. Taip pat publikuojami dokumentai, atskleidžiantys šių institucijų kadrų politiką, jų tautinę sudėtį, masinius nusižengimas ir nusikaltimus, kurių negalėjo ignoruoti net jų vadovybė. Visuomenei tikriausiai bus įdomu sužinoti tautinę NKVD-VRM, MGB milicijos sudėtį ir tai padės išsklaidyti mitus apie jų lietuviškumą. Kitas mitas, plačiai skleidžiamas Rusijoje ir viešojoje erdvėje, yra tai, kad Lietuvoje vyko pilietinis karas ir siautėjo banditai.