Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. kgbveikla@genocid.lt

Tardymo izoliatorius

Nuo 1944 m. liepos, t. y. nuo Lietuvos antrosios sovietinės okupacijos pradžios, Vilniuje, LSSR NKGB centrinio aparato rūmų (dabar – Gedimino pr. 40) rūsyje, veikė LSSR NKGB vidaus kalėjimas (rus. Внутренняя тюрьма НКГБ Литовской ССР, ВТ). Pokariu LSSR MGB vidaus kalėjimų kalinių prižiūrėtojai būdavo dažnai atitraukiami nuo tiesioginio darbo, nes privalėdavo dalyvauti karinėse operacijose prieš Lietuvos partizanus arba trėmimuose.

1954 m. balandį įkūrus LSSR KGB, buvęs LSSR MVD vidaus kalėjimas tapo LSSR KGB vidaus kalėjimu (toliau – LSSR KGB VK). 1959 m. rugsėjį jis pavadintas Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos tardymo izoliatoriumi (rus. Следственный изолятор, СИЗО). Čia ir toliau vyko parengtinis KGB įvardijamų „valstybinių nusikaltėlių“ tardymas. Pasibaigus nuteistųjų laikymo LSSR KGB tardymo izoliatoriuje laikui, jie būdavo etapuojami į LSSR MVD pataisos darbų įstaigas, „ypač pavojingi valstybiniai nusikaltėliai“, pavyzdžiui, pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai, – į SSRS MVD vyriausiosios pataisos darbų įstaigų valdybos lagerius ir kalėjimus.

Nuo 1955 m. gegužės LSSR KGB VK buvo vienintelis Lietuvoje veikiantis KGB sistemos vidaus kalėjimas. Nuo 1959 m. birželio visų KGB sistemos vidaus kalėjimų-tardymo izoliatorių darbą kontroliavo SSSR KGB 10-ojo skyriaus 5-asis poskyris – kartą per dvejus metus tikrindavo ir LSSR KGB tardymo izoliatoriaus veiklą, techninę patalpų būklę. Tardomųjų kalinimo izoliatoriuje sąlygas ir teisėtumą kartą per dvejus metus (XX a. devintajame dešimtmetyje – iki šešių kartų per metus) tikrindavo LSSR prokuratūra (atitinkamus patikrinimus dažniausiai atlikdavo LSSR prokuroro vyr. padėjėjas).

LSSR KGB tardymo izoliatoriuje kalėjo daug pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyvių, antisovietinių organizacijų narių ir pogrindžio leidinių leidėjų ir platintojų: Danutė Mušinskaitė (1960 m.), Alvydas Šeduikis ir Jonas Volungevičius (1966 m.), Nijolė Sadūnaitė (1975 m.), Balys Gajauskas ir Viktoras Petkus (1978 m.), Algirdas Statkevičius, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, Anastazas Janulis, Povilas Buzas, Vytautas Skuodis, Gintautas Iešmantas, Povilas Pečeliūnas, Genovaitė Navickaitė, Ona Vitkauskaitė (1980 m.), Algimantas Andreika (1982 m.), kunigai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Jadvyga Bieliauskienė (1983 m.), Vladas Lapienis (1985 m.).

Nuo 1954 m. balandžio iki 1987 m. gegužės 4 d. LSSR KGB VK viršininkas buvo Kazys Petrauskas. LSSR KGB tardymo izoliatoriui nuo 1987 m. birželio 1 d. iki 1991 m. kovo 18 d. vadovavo Kazimieras Masiulis, o nuo 1991 m. kovo 18 d. iki tų pačių metų rugpjūčio – buvęs LSSR KGB Kadrų skyriaus darbuotojas Piotras Baranovas.

Tardymo izoliatoriaus viršininkas ne tik vadovavo personalui, bet vykdė ir kitas jam pavestas pareigas. Jis organizavo politinį, specialųjį, karinį ir fizinį Tardymo izoliatoriaus darbuotojų parengimą, kartu su LSSR KGB Kadrų skyriumi ieškojo naujų darbuotojų, tarnybos reikalais bendradarbiavo su LSSR prokuratūros, tardymo ir teismo struktūromis.

Tardymo izoliatoriaus viršininkui buvo pavaldus pavaduotojas, kuris tiesiogiai vadovavo izoliatoriaus personalui, tikrindavo darbuotojų pasirengimą, rengė personalo specialiojo, karinio ir fizinio mokymo planus ir juos vykdė, kontroliavo personalo aprūpinimą ginklais ir šaudmenimis.

1964 m. iš 46 buvusių Tardymo izoliatoriaus kamerų 24 buvo pritaikytos LSSR MGB (KGB) archyvui. Likusiose 22 kamerose vienu metu galėjo būti laikomi 85 žmonės. Be šių kamerų, 7-ajame dešimtmetyje Tardymo izoliatoriui dar priklausė karceris, fotolaboratorija, skalbykla, maisto produktų sandėlis ir kitos pagalbinės patalpos. Tardymo izoliatoriaus administracijos patalpos buvo LSSR KGB centrinio aparato rūmų pirmame aukšte.

1978 m. gruodžio 1 d. Tardymo izoliatoriuje kalėjo 28 žmonės. Šių kalinių apsauga rūpinosi kontrolieriai (taip nuo 1959 m. rudens vadinti buvę LSSR KGB VK prižiūrėtojai). Tardymo izoliatoriaus jaunesn. kontrolieriai, kontrolieriai, vyr. kontrolieriai turėdavo praporščiko karinį laipsnį. 1978 m. kontrolieriai buvo suskirstyti į keturias pamainas. Vieną pamainą sudarydavo keturi arba penki kontrolieriai. Kiekviena pamaina budėdavo po 8 valandas. Nuo 1978 m. Tardymo izoliatoriaus kontrolieriai būdavo siunčiami tobulintis į Maskvoje vykstančius KGB tardymo izoliatorių darbuotojų parengiamuosius kursus prie SSSR KGB 10-ojo skyriaus. Profesinius ir visiems KGB tardymo izoliatorių kontrolieriams privalomus kovinės savigynos (sambo imtynių) įgūdžius kontrolieriai tobulindavo to paties skyriaus rengtuose sąskrydžiuose.

1978 m. Tardymo izoliatoriaus kalinių kratos ir kamerų techninės būklės patikrinimai buvo vykdomi du kartus per mėnesį. Tais pačiais metais Tardymo izoliatoriuje kalėjo 88 asmenys; iš jų 60 dar buvo tardomi, 28 į Tardymo izoliatorių buvo uždaryti jau po teismo nuosprendžio. Iš tų 28 kalinių šeši buvo kaip Tardymo izoliatoriaus darbininkai, dauguma kitų KGB panaudojami kaip kamerų agentai arba kaip liudininkai kitų kaltinamųjų bylose. Iš minėtų 60 tardomųjų 14 buvo kriminaliniai nusikaltėliai, suimti LSSR MVD ir prokuratūros organų.

Tardymo izoliatoriaus etatų sąraše bent jau nuo 8-ojo dešimtmečio buvo 27 pareigybės: viršininko, jo pavaduotojo, 21 kontrolieriaus, 1 operatyvinio vairuotojo, 1 felčerio ir 2 virėjų.

1979 m. Tardymo izoliatoriuje kalėjo 54 žmonės, dauguma už „valstybinius nusikaltimus“. 1980 m. kovo 13 d. Tardymo izoliatoriuje kalėjo 21 žmogus; iš jų 9 tardyti LSSR KGB tardytojų, 8 kalinti kaip liudininkai kitų kalinamųjų bylose, 4 dirbo ūkio darbus.

Tardymo izoliatorius visą savo veiklos laikotarpį glaudžiai bendradarbiavo su LSSR KGB Tardymo skyriumi. Šio skyriaus darbuotojai tardydavo Tardymo izoliatoriaus kalinius, nuolat kontrolierius informuodavo apie tardomųjų elgesį. Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio vidurio (po 1976 m. įvykusio TSKP XXV suvažiavimo) Tardymo izoliatoriaus kontrolierių darbas buvo vis labiau ideologizuojamas, tarp kontrolierių ir jų pamainų vyko socialistinis lenktyniavimas. Geriausiai dirbantys kontrolieriai buvo tituluojami „tarnybos žymūnais“, o geriausiai dirbančios kontrolierių pamainos – „pavyzdingai tarnaujančiomis“. Ideologinis kontrolierių auklėjimas ypač suintensyvėjo 1981 m. (po TSKP XXVI suvažiavimo). Tuomet Tardymo izoliatoriuje netgi atsirado „marksizmo-leninizmo pagrindų mokykla“, kontrolierius imta sistemingai pažindinti su TSKP vidaus ir užsienio politika.

XX a. 8–9-ajame dešimtmetyje Tardymo izoliatoriaus darbu nuolat domėjosi LSSR KGB vadovybė, ypač tuometinis LSSR KGB pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Zvezdenkovas (1978–1987 m.), taip pat LSSR KGB partijos komitetas (jo nariai daugiausia rūpinosi kontrolierių disciplinos reikalais).

Per pirmuosius keturis 1984 m. mėnesius daugelį nuteistųjų iš Tardymo izoliatoriaus išvežė į Rusijoje veikusias SSSR MVD pataisos darbų įstaigas, kitus – statyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Vėliau Tardymo izoliatoriuje kurį laiką kalėjo tik 4 žmonės. Tų pačių metų lapkričio 1 d. Tardymo izoliatoriuje buvo uždaryta 14, 1985 m. pavasarį – daugiau kaip 30 kalinių. 1986 m. pradžioje Tardymo izoliatoriuje buvo kalinami 37 kaliniai.

Kelerius paskutinius LSSR KGB veiklos metus Tardymo izoliatoriuje kalinamų žmonių skaičius sparčiai mažėjo: 1987 m. Tardymo izoliatoriuje kalėjo 44, 1988 m. – 21, 1989 m. sausio–rugsėjo mėn. – 11 žmonių.

1986–1987 m. Tardymo izoliatoriuje buvo kalinami disidentai Algirdas Patackas ir Gediminas Jakubčionis. 1988 m.Lietuvoje prasidėjus tautiniam sąjūdžiui LSSR KGB nebedrįso įkalinti sovietiniam režimui priešiškų asmenų.

 

 

Operatyviniai darbuotojai, sąrašas (.pdf, 87,9 KB)

 

Tardymo izoliatoriaus vadovybė:

  1. Kazys Petrauskas, viršininkas (1959 09 – 1987 05)
  2. Kazimieras–Teofilis Masiulis, viršininkas (1987 06 – 1991 03)
  3. Piotr Baranov, viršininkas (1991 03 – 1991 10)
  4. Vasilij Podoroga, viršininko pavaduotojas (1978 08 – 1987 01)
  5. Viktor Leib, viršininko pavaduotojas (1987 07 – 1989 02)
  6. Viačeslav Lebed, viršininko pavaduotojas (1989 11 – 1991 10)