Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. kgbveikla@genocid.lt

Vadovybė

1954–1991 m. LSSR KGB turėjo septynis vadovus. Beveik visi jie buvo lietuviai: Kazimieras Liaudis (1954–1959), Alfonsas Randakevičius (1959–1967), Juozas Petkevičius (1967–1987), Eduardas Eismuntas (1987–1990), Romualdas Marcinkus (1990–1991), rusakalbis Stanislavas Caplinas (1991), Anzelmas Armonas (1991 08). Tai buvo LKP CK atrinkti partiniai veikėjai.

LSSR KGB pirmininkas turėjo tris pavaduotojus. Pirmasis jo pavaduotojas, Maskvos patikėtinis, reguliavo visas prioritetines veiklos sritis, kontroliavo agentūrinį-operatyvinį darbą. Antrasis jo pavaduotojas atliko politinio sekimo funkciją. Trečiasis, eidamas kadrų skyriaus viršininko pareigas, buvo atsakingas už KGB kadrų priežiūrą.

LSSR KGB kolegiją sudarė komiteto pirmininkas, komiteto pirmininko pavaduotojai, pagrindinių valdybų ir skyrių viršininkai. Susirinkimuose kolegija svarstydavo svarbesnius KGB organizacinio darbo klausimus: agentūrinio-operatyvinio, tardymo darbo, valstybinės sienos apsaugos ir kitokio pobūdžio KGB veiklą, pagrindinių valdybų, skyrių, vietinių padalinių vadovų ataskaitas, nagrinėdavo svarbių įsakymų, nurodymų ir instrukcijų apie KGB veiklą projektus, diskutuodavo KGB struktūros ir etatų klausimais, aptardavo pasiūlymus dėl KGB darbuotojų ir karininkų apdovanojimų ordinais ir medaliais. Kolegijos sprendimai buvo skelbiami komiteto pirmininko įsakymais.

KGB vadovybė padėjo LKP CK kontroliuoti Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą. Pirmaisiais dešimtmečiais KGB vadovai buvo itin lojalūs LKP CK pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui. Jo dėka šie asmenys užėmė tarnybinius postus. Tačiau 1974 metais, mirus A. Sniečkui, situacija pasikeitė. KGB vadovai, pradedant J. Petkevičiumi, bendraudami su vietine aukščiausio rango nomenklatūra, tapo savarankiškesni, vėlesni LKP CK sekretoriai nesugebėjo išlaikyti turėtos ankstesnės valdžios. LSSR KGB vadovai vykdė tiesioginius Maskvos nurodymus, mažiau paisė vietinės valdžios. Kita vertus, KGB vadovybė buvo svarbi sovietinės nomenklatūros dalis. Respublikinio rango KGB vadovai buvo įrašomi į LKP CK nomenklatūrą, o KGB rajoninių skyrių viršininkus – į vietinę, rajoninę nomenklatūrą. Tai reiškė, kad komunistų partijos vadovybei nomenklatūrinė sistema leido tiesiogiai bendrauti su KGB padalinių vadovais, o juos įtraukiant į partines institucijas (komitetus) – daryti įtaką kadrų politikai ir gauti reikalingą informaciją bei naudotis KGB įtakos svertais.

Asmeninės ir tarnybinės pirmininkų charakteristikos atskleidžia, kokie sovietiniai veikėjai buvo užėmę aukščiausią postą vidinėje LSSR KGB struktūroje.

LSSR KGB Pirmininkų pavaduotojai:

  1. Jakovas Sinicynas, pirmininko pavaduotojas (1954 03 25 – 1959 09 05)
  2. Jonas Matulaitis, pirmininko pavaduotojas kadrams (1954 04 01 – 1956 07 12 ir 1961 07 – 1972 05)
  3. Leonardas Martavičius, pirmininko pavaduotojas (1954 05 28 – 1959 09 05)
  4. Timofejus Župikovas, pirmininko padėjėjas (1960 01 26 – 1960 03 01)
  5. Vasilijus Konoplenko, pirmininko pavaduotojas (1961 04 25 - 1968 06 19)
  6. Juozas Obukauskas, pirmininko pavaduotojas (1967 01 – 1971 08)
  7. Michailas Aleksandrovas, pirmininko pavaduotojas (1968 06 19 - 1972 07 21)
  8. Henrikas Vaigauskas, pirmininko pavaduotojas (1971 07 – 1989 09)
  9. Vytautas Paplauskas, pirmininko pavaduotojas, kadrų skyriaus viršininkas (1972 05–1990 11)
  10. Pavelas Vorošilovas, pirmininko pirmasis pavaduotojas (1972 07 – 1978 10)
  11. Valentinas Zvezdenkovas, pirmininko pirmasis pavaduotojas (1978 10 – 1987 03)
  12. Edmundas Baltinas, pirmininko pavaduotojas (nuo 1989 09)
  13. Gediminas Bagdonas, pirmininko pavaduotojas (nuo 1991 04)