Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius,
įm. kodas 191428780
tel. (8~5) 231 41 39,
faks. (8~5) 279 10 33
el. p. centras@genocid.lt
Dėl techninių klausimų rašykite el. p. kgbveikla@genocid.lt

Sovietų kariuomenė okupuojant Lietuvą 1940 metais

Kai nacistinės Vokietijos kariuomenė 1940 m. birželio 14 d. užėmė Paryžių, Sovietų Sąjungą ta pačią dieną įteikė ultimatumą Lietuvai, kuriame buvo reikalaujama atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Povilaitį, sudaryti naują, palankią SSRS, vyriausybę, įsileisti neribotą skaičių naujų Raudonosios armijos dalinių į Lietuvą. Prie Lietuvos sienos buvo sutelktos sovietų karinės pajėgos. Be to, sovietų kariuomenė nuo birželio 14-osios pradėjo vykdyti Baltijos šalių oro ir jūrų blokadą. Lietuvos okupaciją turėjo vykdyti 3-ioji (birželio 17 d. 3-ioji armija pasiųsta okupuoti Latvijos) ir 11-oji armijos, susidedančios iš 13 šaulių divizijų, 1 motošaulių divizijos, 4 kavalerijos divizijų ir 6 tankų brigadų. Iš viso prie Baltijos šalių sovietai buvo sutraukę apie 435 tūkst. žmonių, 8 tūkst. pabūklų ir minosvaidžių, daugiau kaip 3 tūkst. tankų. Lietuvos vyriausybė buvo priversta priimti ultimatumą. Taigi Lietuva neteko suverenumo ir prasidėjo sovietinė okupacija.

Istoriografijoje politiniai okupacijos aspektai užgožia karinius. Visuomenei pristatomi dokumentai, atskleidžiantys tarybinės kariuomenės elgesį, sukeltą chaosą Lietuvoje, taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie į Lietuvą įžengusią kariuomenę. Dauguma pateiktų dokumentų yra iš Rusijos valstybinio karinio archyvo (RGVA), kurių fotokopijos yra Lietuvos ypatingajame archyve. Bylos, iš kurios paimti dokumentai, pavadinimas „3-iosios armijos karinių junginių ir dalinių kovinio darbo Pabaltijo kampanijoje aprašymas“ («Описание боевой работы войсковых соединений и частей 3 армии в Прибалтийской кампании») parodo, kad tai buvo karinė operacija, o ne kokia nors taiki darbo žmonių revoliucija, kaip skelbė sovietinė propaganda ir kaip dabar dažnai teigia kai kurie Rusijos politikai ir istorikai. Iš dokumentų matyti, kad jau naktį iš birželio 3 į 4-ąją 3-iosios armijos daliniai buvo pakelti pagal pavojaus signalą ir pradėti telkti prie Lietuvos ir Latvijos sienų. Taip pat iš dokumentų matyti, kad dar tebevykstant deryboms sovietų kariniai daliniai, dislokuoti Lietuvoje, buvo pervesti į kovinę parengtį. Remiantis tankų brigados ataskaita, šiai brigadai buvo duotas įsakymas užimti Kauną ir jį išlaikyti, kol atvyks pagrindinės sovietų kariuomenės jėgos, taip pat užgrobti (захватить) tiltus. Taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie divizijų, okupavusių Lietuvą, sudėtį ir ginkluotę. Pateikiami ir Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos inspekcinės komisijos aktai apie kai kurių Lietuvoje dislokuotų dalinių būklę jau įvykus Lietuvos okupacijai. Iš šių aktų akivaizdu, kad dalinių būklė buvo labai bloga: pakrikusi drausmė, daug pažeidimų, daugiau kaip pusės kai kurių dalinių karių apranga visiškai sunešiota ir pavirtusi skarmalais, didelis kiekis surūdijusių ginklų, labai prasti šaudymo rezultatai net tarp snaiperių dalinių. Kita dalis dokumentų tai Lietuvos ypatingosios komisijos (komisija sukurta spręsti įvairius klausimus ir iškilusias problemas tarp Lietuvos valstybinių institucijų ir sovietų kariuomenės) dokumentai. Jie atskleidžia įvairius incidentus su sovietų kariuomene (plėšimai, vagystės, smurtas, padaryta sovietų kariuomenės ūkinė ir kitokia žala). Dokumentuose užfiksuotas ir didelis avarijų kiekis, kurį sukeldavo sovietų kariškiai, nesilaikydami eismo taisyklių, kartais per dieną vien tik Kaune įvykdavo daugiau kaip trys avarijos. Vykdant okupaciją sovietų kariuomenėje taip pat buvo padidėjęs savižudybių skaičius. Pasak Rusijos istoriko M. Meltiuchovo, vien per savaitę nuo birželio 15 iki 21 d., Baltijos šalių okupacijos metu, nusižudė 15 karių. Tai matyt susiję su šoku, kurį patyrė sovietų kariai, pamatę aukštą, palyginti su Sovietų Sąjunga, pragyvenimo lygį Baltijos šalyse. Iš Lietuvos muitininkų pranešimo matyti, kad sovietų karininkai dideliais kiekiais vežė įvairių maisto, buities ir pramonės prekių: moteriškų drabužių ir avalynės, šokolado ir sviesto, patefonų ir primusų (žibalu kūrenamų viryklių) ir kt. Galiausiai pateikiamas dokumentas, kuris paneigia sovietų melą, kad jie nesiruošė nieko pulti. Tai 29-ojo teritorinio lietuvių šaulių korpuso raštas apie korpuso štabų apmokymus. Išlikęs šio dokumento priedas patvirtinta teiginius, kad sovietų kariuomenė buvo ruošiama užpulti Vokietiją. Jame nurodoma kariuomenės daliniams susitelkti prie Lietuvos (tada jau SSRS) Vokietijos sienos ir pulti Rytų Prūsijoje, nurodomos ir Rytų Prūsijos gyvenvietės, kurių kryptimi turėjo pulti sovietų daliniai. Taip sovietų kariuomenės štabai mokėsi puolimo operacijų.


Susieti dokumentai